Struktūruotas ugdymas
Vienas iš būdų padėti vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, – struktūruotas ugdymas.
Struktūruoto ugdymo tikslas – padėti vaikams tapti labiau savarankiškais, išsiugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžių, susilpninti nerimą, įtampą, elgesio sutrikimus, suteikti jų gyvenimui džiaugsmo ir prasmės.
Pagrindiniai struktūruoto ugdymo elementai:
- ugdymo aplinkos pritaikymas;
- dienotvarkės sudarymas;
- veiklos struktūrizavimas;
- vaizdinių priemonių naudojimas;
- elgesio modeliavimas.
Šie esminiai elementai sudaro tvirtą pagrindą vaiko ugdymui(si) ir gebėjimui savarankiškai mokytis.
Struktūruota aplinka
Struktūruota aplinka – tai veiklai tinkama vieta ir laikas. Vaiko buvimas atitinkamoje vietoje jam turi asocijuotis su atitinkama veikla. Ugdymo priemonės išdėliojamos taip pat, o užduotys atliekamos tuo pačiu nuoseklumu.
Sėkmingai ugdyti vaiko gyvenimiškus įgūdžius lengviau, kai vaikai supranta, ko jie yra mokomi, ką jie turi daryti ir kur jie išmoktą medžiagą galės panaudoti.
Ugdymo veikla ir pagalba turi atitikti kiekvieno vaiko gebėjimus ir poreikius.
Gerai suplanuota aplinka padeda ugdytis, lavintis, mokytis kiekvienam vaikui, nesvarbu, kokių specialiųjų poreikių jis turi.
Dienotvarkė
Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, kyla planavimo problemų. Kad vaikai jaustųsi saugūs ir ramūs, jie turi žinoti: kas, kada, po ko, kur vyks. Dienotvarkė – tai mūsų žinutė vaikui.
Labai svarbu suprasti, kad dienotvarkė privalo būti naudojama nuolat ir sistemingai.
Sudaroma bendra dienotvarkė visai vaikų grupei ir individuali konkrečiam specialiųjų poreikių turinčiam vaikui.
Bendra dienotvarkė naudinga tuo, kad struktūruoja visos grupės veiklą, padeda vaikams jaustis kolektyvo dalimi.
Individuali dienotvarkė leidžia konkrečiam vaikui suprantamu būdu pateikti informaciją, reguliuoti būtent tam vaikui reikalingų veiklų skaičių.
Būsimas veiklas tikslinga specialiųjų poreikių turintiems vaikams pateikti vaizdinės dienotvarkės pagalba. Vaizdžiai pateikta dienotvarkė leidžia vaikui nuolat matyti, o tuo pačiu ir žinoti tai, ką ir kur jis darys konkrečiu momentu ir kokia bus veiklos seka.
Elgesio modeliavimas
Paruošta aplinka, tvarkaraščiai, vizualinės priemonės, padeda koreguoti vaiko elgesį, emocijas - tikslingai ir nuosekliai visa tai naudojant.
Labai svarbu į netinkamą vaiko elgesį žiūrėti ne kaip į nepaklusnumą ar tyčinį provokavimą, o kaip į vaiko reakciją į jam nesuprantamą ar bauginančią aplinką.
Pedagogų uždavinys – išmokyti vaiką kaip elgtis tam tikrose situacijose. Jokiu būdu negalima leisti netinkamu elgesiu pasiekti tikslą. Privalu pastebėti vaiko pozityvų elgesį, jį skatinti ir kiek galima ignoruoti neigiamą. Rodyti teigiamo poelgio pavyzdį, o ne bausti vaiką.
Būtina vengti ilgų aiškinimų, geriau trumpas tikslus pasakymas. Žodį rekomenduojama sieti su vaizdu.
Reikia suformuoti aiškias elgesio taisykles ir jų laikytis. Taisyklės – matomoje vietoje, kad vaikai bet kada galėtų prieiti ir pasitikslinti. Ir ne vienoje vietoje, o visur. Tada taisykles vaikai mato ir žino.
Darbas su šeima ir integracija į visuomenę
Siekiant kokybiško specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo, į ugdymo procesą svarbu įtraukti kuo daugiau specialistų. Siekiant, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai komunikuotų verbalinėmis ar neverbalinėmis priemonėmis, specialistų komandai reikia įdėti daug pastangų ir darbo. Puiku, kai į darbo procesą pavyksta įtraukti ne tik pedagogus, bet ir tėvus, kitus šeimos narius.
Vienas svarbiausių individualizuotų ugdymo programų tikslų - užtikrinti jų tęstinumą, tinkamai organizuoti vaiko ugdymą namuose. „Vaikas - pedagogas – šeima“ – reikšmingos ir patikimos grandys ugdymo rezultatams siekti. Tuo tikslu įstaigą lankančių specialiųjų poreikių turinčių vaikų tėveliams organizuojami praktiniai užsiėmimai – mokymai.
Kitas svarbus etapas – integracija. Ji padeda specialiuosius poreikius turinčiam vaikui tapti visuomenės dalimi. Integracija į visuomenę – tai išvykos už darželio ribų, dalyvavimas darželio šventėse, rytmečiuose, bendravimas ir bendradarbiavimas su kitų grupių vaikais, specialiųjų poreikių turinčių vaikų integravimas į bendrojo ugdymo grupes.